Aquilino Ribeiro

Husi Wikipédia, ensiklopédia livre
Aquilino Gomes Ribeiro

Aquilino Gomes Ribeiro (moris iha Tabosa do Carregal, iha dia-13 fulan-Setembru 1885, — mate iha Lizboa, iha dia-27 fulan-Maiu 1963]]) ne'e hakerek-na'in portugés.

Ema barak konsidera nia hola parte iha grupu husi romansista sira importante liu hotu iha primeira metade sékulu XX nian. Nia hahú nia knaar iha 1907 ho folletín A Filha do Jardineiro no depois 1913 ho istória-badak sira iha Jardim das Tormentas no mós romanse A Via Sinuosa, 1918, no nia kontinua hakerek ho kualidade literária nivel aas iha ninia testu barakliu, ne'ebé nia publika beibeik ho susesu. Públiku no krítiku literáriu sira gosta loos nia livru sira.

Vida Aquilino Ribeiro nian[edita]

1885 – Nia moris iha Carregal (konsellu Sernancelhe) iha dia-13 Setembru. Nia amu-lulik ida nia oan. Nia sarani iha Igreja Matriz Alhais nian (Konsellu Vila Nova de Paiva).

1895 – Nia tuir eskola iha Colégio da Lapa, no liu ezame eskola primária nian.

1900 – Nia tama iha Colégio Roseira, iha Lamegu. Nia estuda Filozofia iha Vizeu. Depois nia tama Semináriu iha Beja, hodi halo tuir nia inan nia vontade ne'ebé hakarak nia atu sai amu-lulik.

1903 – Tanba la iha vokasaun, nia para ninia estudu durante primeira parte husi Kursu Teolójiku iha Semináriu iha Beja no nia bá hela metin iha Lizboa.

1904 – Nia fila fali ba Soutosa.

1906 – Nia fila fali ba Lizboa. Kolabora iha jornál republikanu A Vanguarda.

1907 – Hamutuk ho José Ferreira da Silva nia hakerek A Filha do Jardineiro, knaar-fiksaun hodi halo propaganda republikana no krítika ba ulun-boot rejime nian.

1907 – Nia tama ba Loja Montanha husi Grande Oriente Lusitano (Masonaria portugeza nian), iha Lizboa, liutiha simu konvite husi Luz de Almeida.

1907 - Nia tama dadur tanba nia anarkista, liutiha bomba ida rebenta iha ninia kuartu iha Rua do Carrião, iha dia-28 fulan-Novembru, iha Lizboa. Iha esplozaun ne'e revolusionáriu karbonáriu ida mate. Nia ta'uk julgamentu bele kondena nia atu hetan deportasaun ba Timór.

1908 - Nia halai sai husi komarka iha dia-12 fulan-Janeiru no moris klandestinu ihaLizboa, refujiadu iha uma ida Meira e Sousa nian, iha Rua Nova do Almada, iha zona Boa Hora.

1910 - Nia estuda iha Faculdade de Letras iha Sorbonne, iha Fransa. Nia mai Portugál liutiha implantasaun Repúblika nian iha dia-5 Outubru no fila fali ba París, hodi bá hasoru fali Grete Tiedemann ne'ebé nia koñese tiha ona iha-ne'ebá.

1912 - Nia hela iha Alemaña durante fulan balu.

1913 - Nia kaben ho Grete Tiedemann no fila fali ba París. Nia publika livru Jardim das Tormentas.

1914 - Ninia oan primeiru moris, ho naran Aníbal Aquilino Fritz. Hahú tiha Funu Mundiál Dahuluk, Aquilino fila fali ba Portugál, maski nia seidauk remata nia kursu lisenciatura.

1915 - Nia hetan kolokasaun nu'udar profesór iha Liceu Camões, no sei serbisu iha-ne'ebá durante tinan tolu.

1918 - Nia publika A Via Sinuosa.

1919 - Nia tama hodi serbisu iha Biblioteca Nacional de Portugal, liutiha konvite husi Raul Proença. Nia hamaluk ho intektuál sira ne'ebé ema hanaran grupo da Biblioteca, inklui Jaime Cortesão ho Raul Proença. Nia publica Terras do Demo.

1921 - Nia integra diresaun revista Seara Nova nian.

1922 - Nia publika O Malhadinhas ne'ebé inklui iha livru Estrada de Santiago.

1927 - Nia tama revolta 7 Fevereiru nian, iha Lizboa. Nia halai ba París. Iha tinan nia rohan nia fila ba Portugál, klandestinamente. Ninia feen-kaben dahuluk mate.

1928 - Nia hola parte iha revolta Pinhel nian. Dadur tiha iha komarka iha Fontelo (Vizeu), nia halai sai ba París.

1929 - Nia kaben ho Dona Jerónima Dantas Machado, Bernardino Machado nia oan. Iha Lizboa Tribunal Militar hala'o ninia julgamentu maski nia la iha, no fó-sai kondenasaun ba nia.

1930 - Ninia oan daruak moris ho naran Aquilino Ribeiro Machado.

1931 - Nia bá hela iha Galiza.

1932 - Nia fila fali ba Portugál, klandestinu.

1933 - Nia simu Prémiu Ricardo Malheiros husi Academia das Ciências de Lisboa, tanba nia livru As Três Mulheres de Sansão.

1935 - Ema hili nia nu'udar sósiu-korrespondente Academia das Ciências de Lisboa nian.

1946 - Nia publika Aldeia, Terra, Gente e Bichos.

1951 - Nia publika Geografia Sentimental.

1952 - Nia halo viajen ba Brazíl no simu omenajen iha-ne'ebá husi hakerek-na'in no artista oioin, iha Academia Brasileira de Letras.

1956 - Nia fundadór no prezidente Sociedade Portuguesa de Escritores nian.

1957 - Nia publika A Casa Grande de Romarigães.

1958 - Nia publika Quando os Lobos Uivam. Nia hetan nomeasaun nu'udar sósiu-efetivu Academia das Ciências de Lisboa nian. Nia militante iha kandidatura Humberto Delgado nian ba prezidénsia Repúblika.

1960 - Mosu proposta ba nia atu sai kandidatu ba Prémiu Nobel Literatura nian husi Francisco Vieira de Almeida; proposta ne'e subscrita husi José Cardoso Pires, David Mourão-Ferreira, Urbano Tavares Rodrigues, José Gomes Ferreira, Maria Judite de Carvalho, Mário Soares, Vitorino Nemésio, Abel Manta, Alves Redol, Luísa Dacosta, Vergílio Ferreira, no seluseluk tan.

1961 - Nia bá Londres no París.

1962 - Ninia bei-oan primeiru, Mariana, moris no nia dedika O Livro da Marianinha ba nia.

1963 - Nia hetan omenajen iha sidade barak iha Portugál iha okaziaun ne'ebé ninia vida literária kompleta tinan limanulu. Nia mate iha dia-27 Maiu. Iha momentu ne'e kedas, Sensura bandu jornál sira la bele ko'alia tan kona-ba omenajen ne'ebé ema halo ba nia.

1972 - Ninia livru-memórias Um Escritor Confessa-se hetan publikasaun.

2007 - Parlamentu Portugál nian deside halo omenajen ba Aquilino Ribeiru nia memória no muda ninia mate-ruin ba Panteão Nacional, fatin ne'ebé rai erói portugés sira-nia rate.

Knaar literáriu[edita]

Aquilino Ribeiro nia hakerek hanesan riku-soin nakonu ho liafuan murak barabarak ne'ebé inklui liafuan no espresaun idiomátika povu foho nian.

Maski nia hakerek kona-ba lisan no moris tradisionál, Aquilino hafoun beibeik nia estilu, no matenek-na'in sira susar atu halo klasifikasaun kona-ba ninia knaar-literáriu.

Iha livru barak nia inklui episódiu oioin ne'ebé kahur imajinasaun ho realidade husi nia vida rasik: hamaluk ho ema foho, edukasaun iha semináriu, konspirasaun polítika, halai subar husi autoridade rejime nian, ezíliu.

Aquilino Ribeiro, nu'udar hakerek-na'in, la fasil atu enkuadra iha korrente literária husi ninia otas. Maibé la iha dúvida katak Aquilino iha fatin entre hakerek-na'in sira naran-boot liu hotu iha dalen portugés.


Knaar literáriu[edita]

Istória-badak:

  • A Filha do Jardineiro (1907);
  • Jardim das Tormentas (1913);
  • Estrada de Santiago, onde se inclui o Malhadinhas (1922);
  • Quando ao Gavião Cai a Pena (1935);
  • Arca de Noé I, II e III (todos de 1963);


Romanse no novela:

  • A Via Sinuosa (1918);
  • Terras do Demo (1919);
  • Filhas da Babilónia (1920);
  • Andam Faunos pelos Bosques (1926);
  • O Homem Que Matou o Diabo (1930);
  • A Batalha sem Fim (1932);
  • As Três Mulheres de Sansão (1932);
  • Maria Benigna (1933);
  • Aventura Maravilhosa (1936);
  • S. Bonaboião, Anacoreta e Mártir (1937);
  • Mónica (1939);
  • O Servo de Deus e a Casa Roubada (1941);
  • Volfrâmio (1943);
  • Lápides Partidas (1945);
  • Caminhos Errados (1947);
  • O Arcanjo Negro (1947);
  • Cinco Réis de Gente (1948);
  • A Casa Grande de Romarigães (1957);
  • Quando os Lobos Uivam (1958);
  • Casa do Escorpião (1963);
  • O Romance da Raposa (1959).

Ema seluk dehan kona-ba nia[edita]

  • "Nia inimigu ba Rejime. Nia sei hatete aat ha'u; maibé la importa: nia hakerek-na'in boot tebes." - António de Oliveira Salazar, kona-ba Aquilino Ribeiro.

Fonte[edita]